Apsiaukite žygio batus ir ruoškitės Baltijos takams!

Visiškai užbaigti – su ženklinimo ženklais, žemėlapiais, vadovais ir specializuota svetaine – Baltijos takai siūlo nuostabius gamtos potyrius Estijos, Latvijos ir Lietuvos žygeiviams.

Baltijos pakrantės žygių maršrutas ir Miško takas – tai du tolimi pėsčiųjų takai Baltijos šalyse. Bendrai vadinami Baltijos takais, jie atveria Estiją, Latviją ir Lietuvą pasaulio žygeivių bendruomenei ir yra susieti su Europos tolimųjų pėsčiųjų takų tinklu. Tako kūrėjai įdėjo daug pastangų tyrinėdami taką visu ilgiu, įtraukdami vietos bendruomenes, kad nustatytų geriausią maršrutą ir pasiruoštų lankytojams, ženklindami ir nurodydami takus, rengdami vadovus ir žemėlapius. Keliauti po Baltijos šalis reiškia mėgautis didele gamtos įvairove ir tikru vietiniu svetingumu.

Baltijos pakrantės žygių maršrutas eina palei Baltijos jūros pakrantę. Jis prasideda nuo Rusijos ir Lietuvos sienos, eina per Lietuvą ir Latviją, o baigiasi Taline, Estijoje.

Maršruto ilgis yra 1419 km, iš jų 216 km Lietuvoje, 581 km Latvijoje ir 622 km Estijoje.

Šis takas yra Europos ilgų pėsčiųjų tako dalis E9 pradedant Portugalija ir baigiant Taline. E9 maršrutas kerta 10 šalių: Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Miško takas veda per gražiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos miškus ir nacionalinius parkus. Miško tako pradžia yra Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, toliau kerta Lietuvą ir Latviją, o pabaigos taškas – Talinas, Estija.

Maršruto ilgis – 2141 km, iš jų 747 km Lietuvoje, 674 km Latvijoje ir 720 km Estijoje.

Miško takas yra Europos E-kelio dalis E11 eina per šešias šalis — Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Baltijos šalių takai aplanko 9 nacionalinius parkus, 1 biosferos rezervatą ir daugiau nei 100 saugomų gamtos teritorijų, iš kurių atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai ir gyvūnija. Abu takai aplanko UNESCO pasaulio paveldo objektus – Rygos senamiestį (LV) ir Talino senamiestį (EE). Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrute yra dar vienas UNESCO pasaulio paveldo objektas – Kuršių nerija, unikalus, smėlėtas ir miškingas kultūrinis kraštovaizdis, kuriame yra nedidelės Kuršių marių gyvenvietės. Miško takas aplanko ir UNESCO dizaino miestu patvirtintą Kauną (LT).

Baltijos pajūrio pėsčiųjų taku nueiti užtruktų maždaug 2 mėnesio, o viso ilgio Miško taką – 3 mėnesio.  

Abu takai suskirstyti į maždaug 20 km ilgio dienos ruožus su nakvyne ir maitinimo galimybėmis, o žygeiviai gali pasirinkti bet kurią atkarpą trumpam atostogų žygiui arba planuoti tolimą kelionę. Iš viso abiejuose takuose yra apie 2000 paslaugų teikėjų.

Kaip suplanuoti žygį pėsčiomis:

  • Informacija internete

Išsamią ir išsamią informaciją žygeiviai ras adresu baltictrails.eu Interneto svetainė, pavyzdžiui, maršruto atkarpų aprašymai su pradžios ir pabaigos taškais, tako paviršiumi, objektais, kuriuos verta pamatyti pakeliui. Čia rasite daugiau informacijos apie įdomiausias ir reikšmingiausias vietas, kraštovaizdžius, gamtos vertybes, pavalgyti, nusipirkti vandens ir užkandžių, taip pat nakvoti. Žemėlapiai ir atsisiunčiami GPX maršrutai taip pat yra svetainėje, taip pat įkvepiantys vaizdo įrašai iš takų. Baltijos takus galima tyrinėti bet kuriuo metų laiku.

  • Atsisiunčiami vadovai ir žemėlapiai

Yra keletas vadovų ir žemėlapių, kuriuos keliautojai gali atsisiųsti ir naudoti kelionėje, kur gali nebūti internetinės paslaugos. Raskite visą informaciją – kaip ten nuvykti, kur apsistoti, kur pavalgyti ir nusipirkti maisto, ką pamatyti pakeliui.

Žymeklis „Draugiškas žygeiviams“ žymi tas turizmo paslaugas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kur žygeiviai laukiami, jų poreikiai suprantami ir gerbiami. Šios įmonės siūlo specializuotas paslaugas žygeiviams, pavyzdžiui: informaciją apie maršrutą, geriamąjį vandenį, vaistinėlę, įkrovimo elektroninius prietaisus, patalpas skalbti, valyti ir išdžiovinti drabužius, avalynę ir kitą žygio įrangą. Etiketė veikia pagal tuos pačius kriterijus visose trijose šalyse.

Baltijos pajūrio žygių vadovai ir žemėlapiai

Miško tako vadovai ir žemėlapiai

Miško tako pietinės dalies atidarymo žygiai Latvijoje ir Lietuvoje

Miško takas padalintas į pietinę ir šiaurinę dalis. Pietinė dalis prasideda nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos (Lazdijai), eina per Lietuvą ir Latvijos Kuržemės regioną iki Rygos. Pietine dalimi tapus paskutiniu tako kūrimo proceso etapu, Miško takas dabar yra visiškai užbaigtas – su ženklinimo ženklais visame maršrute, žemėlapiais, vadovais ir specializuota svetaine.

Miško tako, pristatančio patraukliausias ir vaizdingiausias Miško tako vietas Lietuvoje ir Latvijoje, atidarymą oficialiai atidarė du lygiagretūs žygiai:

  • Gegužės 21 dieną vykęs atidarymo žygis Lietuvoje kirto vieną gražiausių Miško tako atkarpų šalyje, trasą, vingiuojančią tarp didžiausių Žemaitijos nacionalinio parko ežerų:  Paplatelė – Plateliai.
  • Latvijoje gegužės 22 d. maršrutą išgyveno per šimtą entuziastingų žygeivių Snēpelė- Kuldyga mėgaudamiesi pavasario kraštovaizdžiu ir žavingu Kuldygos miesteliu kaip galutinį tikslą.

Pasisemkite įkvėpimo ir pajuskite žygeivių dvasią Baltijos takuose žiūrėdami vaizdo įrašus iš Baltijos pakrantės žygiai ir iš Miško takas . Sekite mus Facebook, kad taptumėte entuziastingų žygeivių bendruomenės dalimi ir sužinotumėte istorijas iš kitų žygeivių.

Iki pasimatymo trasoje!

Latvija: facebook.com/meztaka
Lietuva: https://www.facebook.com/baltictrailsltmiskotakasjurutakas
Estija: https://www.facebook.com/metsamatkarada

instagram.com/meztaka
instagram.com/baltictrailslt
instagram.com/metsamatkarada

@Miško takas

Projektas LLI-448 „Miško tako Latvijoje ir Lietuvoje sukūrimas ir Baltijos pajūrio žygių maršruto išplėtimas Lietuvoje“ (Žygių projektas) įgyvendinamas remiant Europos Sąjungos Interreg VA Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 m. Bendros projekto išlaidos – 788,104 669,888 Eur. Europos regioninės plėtros fondo bendras finansavimas – XNUMX XNUMX eurai.

Šis leidinys išleistas su Europos Sąjungos finansine parama. Už šio leidinio turinį atsako tik Latvijos šalies turizmo asociacija „Lauku ceļotājs“ ir jis jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.